Reverb ir Delays Laiko Skaičiuoklė

Ketvirtinės natos delay laikas apskaičiuojamas naudojant formulę: 60,000 ÷ BPM. Tai suteikia vieno smūgio trukmę milisekundėmis. Pavyzdžiui, esant 120 BPM, ketvirtinės natos delay laikas yra 60,000 ÷ 120 = 500ms. Tai užtikrina, kad delay puikiai atitinka jūsų takto tempą, išlaikant ritminį nuoseklumą.

Taškuotos aštuntinės natos prideda sinkopinį ritminį jausmą jūsų delay, sukurdamos judėjimo ir sudėtingumo pojūtį. Trukmė apskaičiuojama kaip 1,5 karto ilgio standartinės aštuntinės natos. Šis laikas dažnai naudojamas tokiuose žanruose kaip rokas, pop ir elektroninė muzika, kad sukurtų dinamiškus, ne pagal ritmą atgarsių, kurie papildo pagrindinį ritmą, nesukeldami jo.

Reverb pre-delay nustato laiko tarpą tarp tiesioginio garso ir reverb pradžios. Ilgesnis pre-delay, pavyzdžiui, 50-100ms, leidžia pradiniam vokalo ar instrumento transiantui išlikti aiškiam ir suprantamam prieš pradedant reverb uodegą. Tai ypač naudinga tankiuose miksuose arba dirbant su pagrindiniais vokalais, nes tai neleidžia reverb užteršti garso.

Sinchronizuojant delay laikus su BPM užtikrinama, kad atgarsiai ir pakartojimai ritmiškai atitiktų muziką, sukuriant vientisą ir profesionalų garsą. Nesinchronizuoti delay gali nesutapti su takto ritmu, sukeldami nesusipratimą ar chaotišką miksą. Tempo-sinchronizuoti delay yra ypač svarbūs tokiuose žanruose kaip elektroninė, hip-hop ir pop, kur ritminis tikslumas yra pagrindinis.

Viena dažna klaidinga nuomonė yra ta, kad daugiau reverb ar delay visada pagerina miksą. Iš tikrųjų, per didelis naudojimas gali užteršti garsą ir sumažinti aiškumą. Kita klaidinga nuomonė yra ta, kad numatytieji plugin'ų nustatymai yra pakankami; tikslūs skaičiavimai pagal BPM duoda geresnių rezultatų. Be to, kai kurie prodiuseriai nepaiso pre-delay svarbos ir jos vaidmens išlaikant aiškumą, ypač vokalams.

Įvedant šiek tiek laiko offsetų, pavyzdžiui, pakreipus delay laikus +/- 10ms, galima pridėti subtilų swing arba groove į takto. Ši technika, dažnai naudojama funk, džiazo ir elektroninėje muzikoje, neleidžia delay skambėti per daug mechaniniu, išlaikant ryšį su takto tempu. Tai kūrybingas būdas pridėti charakterio ir jausmo į miksą.

Pop ir roko muzikoje pre-delay laikai paprastai svyruoja nuo 20-50ms, kad išlaikytų vokalinį aiškumą. Lėtesnių žanrų, tokių kaip baladės, atveju, ilgesni pre-delay laikai nuo 50-100ms yra įprasti, kad sukurtų erdvės jausmą, neperkraunant tiesioginio garso. Greitai elektroninėje ar šokių muzikoje, trumpesni pre-delay laikai nuo 10-20ms dažnai naudojami, kad išlaikytų miksą tvirtą ir ritmiškai suderintą.

Automatizuojant delay laikus per tempo pokyčius ar perėjimus užtikrinama, kad delay išliktų ritmiškai sinchronizuoti su BPM. Pavyzdžiui, kai taktas sulėtėja arba pagreitėja, dinamiškai reguliuojant delay laikus, išvengiama ritminio disonanso. Ši technika ypač efektyvi elektroninėje ir kino muzikoje, kur tempo pokyčiai yra įprasti, o sklandūs perėjimai yra būtini.