Garso lygio ir tikro piko skaičiuoklė

LUFS (Garso lygio vienetai, palyginti su pilnu mastu) yra kritiškai svarbūs masteringui, nes jie matuoja suvokiamą garso lygį, o ne tik pikų lygius. Skirtingai nuo dBFS, kuris tik seka signalų pikus, LUFS atsižvelgia į žmogaus klausos jautrumą, ypač vidutinio dažnio srityje. Tai daro jį pramonės standartu garso lygio normalizavimui transliacijų platformose, tokiose kaip Spotify ir Apple Music, užtikrinant nuoseklų atkūrimo garsumą tarp takelių. Naudojant LUFS padeda išvengti klausytojų nuovargio, kurį sukelia per garsūs takeliai, ir užtikrina atitiktį platformoms specifiniams garso lygio tikslams.

Transliacijų platformos naudoja LUFS, kad nustatytų garso lygio tikslus, kad užtikrintų nuoseklų atkūrimo garsumą visame kataloge. Pavyzdžiui, Spotify paprastai normalizuoja takelius iki -14 LUFS, o Apple Music siekia apie -16 LUFS. Šie tikslai yra pagrįsti tyrimais apie klausytojų pageidavimus ir siekia užkirsti kelią garso lygio karams, kai takeliai yra pernelyg suspausti, kad skambėtų garsiau. Takeliai, viršijantys šiuos tikslus, automatiškai sumažinami, o tylūs takeliai yra padidinami, todėl svarbu masteruoti savo takelį arti platformos tikslo, kad išvengtumėte nepageidaujamų dinamikos pokyčių.

Tikras pikas matuoja faktinį maksimalų signalo lygį po skaitmeninio-į-analoginį konvertavimą, atsižvelgiant į tarpų pikus, kurie gali viršyti skaitmeninius mėginių pikus. Mėginio pikas, kita vertus, matuoja tik didžiausią individualių skaitmeninių mėginių amplitudę. Tikras pikas yra tikslesnis, kad būtų išvengta iškraipymų atkūrimo metu, ypač transliacijų platformose ar vartotojų įrenginiuose. Masteringas su tikro piko ribojimais užtikrina, kad jūsų takelis nesukels klipavimo ar iškraipymo, kai jis bus konvertuotas į nuostolingus formatus, tokius kaip MP3 ar AAC.

Viena dažna klaida yra taikyti per didelį padidinimą, neatsižvelgiant į poveikį tikro piko lygiams, kas gali sukelti klipavimą ir iškraipymą. Kita problema yra per daug suspaudimas arba ribojimas, kad sumažintumėte pikus, kas gali sumažinti dinamiką ir padaryti takelį skambantį be gyvybės. Taip pat svarbu pakartotinai išmatuoti LUFS po koregavimų, nes mažos EQ ar suspaudimo pokyčių gali reikšmingai paveikti suvokiamą garso lygį. Visada balansuokite garso lygio koregavimus su dinaminio diapazono išsaugojimu, kad išlaikytumėte takelio muzikališkumą.

Norėdami atitikti tiek garso lygio, tiek tikro piko reikalavimus, pradėkite nustatydami savo tikslinį LUFS, remdamiesi platformos gairėmis (pvz., -14 LUFS Spotify). Naudokite ribotuvą, kad kontroliuotumėte pikus, užtikrindami, kad jie liktų žemiau -1 dBTP (decibelai tikras pikas), kad išvengtumėte tarpų klipavimo. Taikykite padidinimo koregavimus palaipsniui ir patvirtinkite savo takelį su patikimu garso lygio matuokliu, kuris matuoja tiek LUFS, tiek tikrą piką. Galiausiai išbandykite savo takelį keliose atkūrimo sistemose, kad patvirtintumėte, jog jis gerai skamba įvairiuose įrenginiuose.

Tai dažnai nutinka, nes suvokiamas garso lygis nėra vien tik LUFS. Tokie veiksniai kaip dažnių balansas, dinaminis diapazonas ir transientų aiškumas taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Takeliai su gerai subalansuotu miksu ir kontroliuojamomis dinamikomis gali skambėti garsiau esant tam pačiam LUFS lygiui, palyginti su per daug suspaustais ar prastai sumaišytais takeliais. Norėdami optimizuoti suvokiamą garso lygį, sutelkite dėmesį į aiškumo, smūgio ir pusiausvyros gerinimą miksuojant ir masteringui, o ne tik remkitės aukštesniais LUFS lygiais.

Erdvė yra buferinė erdvė tarp jūsų takelio garsiausio piko ir 0 dBFS. Tai yra svarbu, kad būtų išvengta klipavimo ir iškraipymo masteringui ir užtikrintų, kad būtų erdvės apdorojimui, tokiam kaip EQ, suspaudimas ir ribojimas. Šiuolaikiniam masteringui rekomenduojama palikti bent 6 dB erdvės prieš taikant ribotuvą. Be to, įsitikinkite, kad jūsų galutinis tikras pikas neviršija -1 dBTP, kad atsižvelgtumėte į tarpų pikus, ypač konvertuojant į nuostolingus formatus, tokius kaip MP3.

Nuostolingas suspaudimas gali sukelti tarpų pikus, kurie viršija originalius tikro piko lygius, sukeldamas iškraipymus atkūrimo metu. Tai nutinka, nes suspaudimo procesas keičia bangos formą, potencialiai sukuriant pikus, kurie nebuvo originaliame faile. Norėdami sumažinti šią problemą, užtikrinkite, kad jūsų galutinio masterio tikras pikas neviršytų -1 dBTP. Naudojant ribotuvą su tikro piko aptikimu ir patvirtinant savo takelį tiksliniame nuostolingame formate, galima išvengti šių problemų.